- varduvininkas
- vardùvininkas, -ė smob. (1) DŽ1; LL231 žmogus, kurio varduvės švenčiamos: Lietuvių liaudis turėjo paprotį varduvininką pakiloti, papuošti gėlėmis jo vietą už vaišių stalo, apvainikuoti jo buto duris rš. Varduvininką riša rankšluosčiu, juosta, stuomeniu, o kokį jaunylį, tai ir paprasta šiaudų grįžte rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.